Што предизвикува земјотреси?

 Што предизвикува земјотреси?

Зад деструктивните феномени што ја движат Земјата

Земјотресите се предизвикани од зголемувањето на притисокот што се создава кога тектонските плочи се судираат. На крајот, плочите се лизгаат една покрај друга и се ослободува огромна количина на енергија, испраќајќи сеизмички бранови низ земјата. Точката во која се јавува пукнатината е често неколку километри под земја; позната е како фокус или хипоцентар. Точката директно над неа на површината е епицентарот, каде што е предизвикана поголемиот дел од штетата. Земјотресите имаат различни карактеристики во зависност од видот на раседната линија, но кога се случуваат под вода, тие можат да предизвикаат огромен бран способен за огромно уништување - тие се нарекуваат цунами.

Земјотресни бранови

Како сеизмичките бранови патуваат низ Земјината кора

Примарен бран

P брановите патуваат напред-назад низ Земјината кора, движејќи ја земјата во линија со бранот. Тие се најбрзите бранови што се движат, патувајќи со околу 6-11 км/с (3,7-6,8 милји/с) и обично пристигнуваат први со ненадеен тап удар.

Секундарни бранови

S брановите се движат нагоре и надолу, нормално на правецот на бранот, предизвикувајќи тркалачко движење во Земјината кора. Тие се побавни од P брановите, патувајќи со околу 3,4-7,2 км/с (2,1-4,5 милји/с), и можат да се движат само низ цврст материјал, а не низ течност.

Љубовни бранови

За разлика од P и S брановите, површинските бранови се движат само по површината на Земјата и се многу побавни. Љубовните бранови, именувани по британскиот сеизмолог АЕХ Лав, се побрзи од двата типа и ја тресат земјата од страна на страна, нормално на правецот на бранот.

Рејли бранови

Рејли брановите, именувани по британскиот физичар Лорд Рејли, се површински бранови кои предизвикуваат земјата да се тресе во елиптична насока. Површинските бранови пристигнуваат последни за време на земјотрес, но честопати предизвикуваат најголема штета на инфраструктурата поради интензивното тресење што го предизвикуваат.

Saida maka kauza rai-nakdoko sira?

 Saida maka kauza rai-nakdoko sira?

Iha fenómenu destrutivu sira nia kotuk ne'ebé halo Rai movimenta

Rai-nakdoko sira kauza hosi akumulasaun presaun nian ne'ebé maka kria bainhira plaka tektónika sira xoke malu. Ikusmai plaka sira sidi liu malu no enerjia barak tebes maka sai, hodi haruka laloran sísmiku sira liuhosi rai. Pontu ne'ebé fratura akontese dalabarak maka kilómetru balun iha rai okos; ida-ne'e koñesidu hanesan foku ka hiposentru. Pontu ne'ebé diretamente iha nia leten iha superfísie maka episentru, ne'ebé maka iha ne'ebé maka kauza estragu barak liu. Rai-nakdoko sira iha karakterístika oioin depende ba tipu liña falla nian, maibé bainhira sira akontese iha bee okos sira bele hamosu laloran boot ne'ebé bele halo devastasaun boot - ida-ne'e hanaran tsunami.

Rai-nakdoko nia laloran

Oinsá laloran sísmiku sira hala'o viajen liuhosi Rai nia krusta

Onda primária

Laloran P sira hala'o viajen ba-mai liuhosi Rai nia krusta, hodi muda rai iha liña ho laloran. Sira maka laloran ne'ebé la'o lalais liu, la'o ho velosidade besik 6-11km/s (3.7-6.8mi/s), no normalmente to'o uluk ho lian maka'as derrepente.

Onda sekundária sira

Laloran S sira movimenta tun sa'e, perpendikular ba diresaun laloran nian, hodi hamosu movimentu rolamentu iha rai-lolon. Sira neineik liu duké laloran P, hala'o viajen ho besik 3.4-7.2km/s (2.1-4.5mi/s), no bele de'it la'o liuhosi materiál sólidu, la'ós líkidu.

Laloran domin nian

La hanesan ho laloran P no S, laloran superfisiál sira movimenta de'it tuir superfísie Rai nian no neineik liu. Laloran domin nian, ne'ebé hanaran tuir sismólogu britániku AEH Love, maka lais liu hosi tipu rua ne'e no halo rai nakdoko hosi sorin ida ba sorin seluk, perpendikular ba diresaun laloran nian.

Rayleigh lakan

Laloran Rayleigh, ne'ebé hanaran tuir fíziku britániku Lord Rayleigh, maka laloran superfísie nian ne'ebé halo rai nakdoko iha movimentu elíptiku. Laloran superfisiál sira to'o ikus liu durante rai-nakdoko maibé dala barak kauza estragu barak liu ba infraestrutura tanba nakdoko maka'as ne'ebé sira kauza.

Kiki ekivaako musisi?

 Kiki ekivaako musisi?

Emabega w’ebintu ebizikiriza ebireetera Ensi okutambula

Musisi ereetebwa okuzimba kwa puleesa etondebwawo nga tectonic plates zitomeragana. Oluvannyuma obupande buno buseeyeeya ne buyita ku bulala era amaanyi mangi nnyo ne gafuluma, ne gasindika amayengo g’okuyigulukuka kw’ettaka okuyita mu ttaka. Ekifo okukutuka we kubeera kitera okuba kiromita eziwera wansi w’ettaka; kimanyiddwa nga focus oba hypocentre. Ensonga eri waggulu waayo butereevu ku ngulu ye epicentre, nga eno we wava okusinga okwonooneka. Musisi alina engeri ez’enjawulo okusinziira ku kika kya layini y’ensobi, naye bw’abaawo wansi w’amazzi asobola okuleeta amayengo amanene ennyo agasobola okusaanyaawo ebintu ebinene – bino biyitibwa sunami.

Amayengo ga musisi

Engeri amayengo g’okuyigulukuka kw’ettaka gye gatambulamu mu kibumba ky’Ensi

Amayengo agasookerwako

Amayengo ga P gatambula nga gadda n’okudda nga gayita mu kibumba ky’Ensi, nga gatambuza ettaka mu layini n’amayengo. Zino ze zisinga okutambula amangu mu mayengo, zitambula ku sipiidi nga 6-11km/s (3.7-6.8mi/s), era mu bujjuvu zisooka kutuuka n’okuwuuma okw’amangu.

Amayengo ag’okubiri

Amayengo ga S gatambula waggulu ne wansi, nga geesimbye ku ludda lw’amayengo, ne galeeta entambula ey’okuyiringisibwa mu kibumba ky’Ensi. Zigenda mpola okusinga amayengo ga P, zitambula ku sipiidi nga 3.4-7.2km/s (2.1-4.5mi/s), era zisobola okutambula mu bintu ebikalu byokka, so si mazzi.

Amayengo g’omukwano

Okwawukanako n’amayengo ga P ne S, amayengo ag’okungulu gatambula ku ngulu w’Ensi yokka era gagenda mpola nnyo. Amayengo g’omukwano agatuumiddwa erinnya ly’omukugu mu by’okuyigulukuka kw’ettaka Omuzungu AEH Love, ge gasinga okusimbula mu bika bino byombi era gakankanya ettaka okuva ku ludda olumu okudda ku lulala, nga geesimbye ku ludda lw’amayengo.

Amayengo ga Rayleigh

Amayengo ga Rayleigh, agaatuumibwa erinnya ly’omukugu mu bya fiziiki Omuzungu Lord Rayleigh, mayengo ag’okungulu agaleetera ettaka okukankana mu ntambula ey’enkulungo. Amayengo ag’okungulu ge gasembayo okutuuka mu kiseera kya musisi naye gatera okusinga okwonoona ebikozesebwa olw’okukankana okw’amaanyi kwe galeeta.

Cossa causa i terremot?

 Cossa causa i terremot?

Drée ai fenomen distrutif che fan mœver la Terra

I terremot inn causads de l’accumulo de pression qe la se crea quand qe i plaqe tetonege se sconten. A la fin i plaqe i scivolen vunna denanz a l’oltra e una quantitaa enorm de enerjia la vegn liberada, e la manda onde sismege a travers la terra. El punt indué se verifica la fratüra l’è despess tanti chilometer sottaterra; l’è famus cuma fœuch o ipocentro. El punt diretament sora de lù sü la superfiss l’è l’epicentro, indué l’è causà la magiur part di dann. I terremot g’han di carateristich diferent a segond del tip de linea de falda, ma quand che se verifican sotta l’aqua pœden scatenà un’onda enorm capas de devastaziun enorm: chesti sun ciamà tsunami.

Onde de terremot

Cuma i onde sismich viagian travers de la crosta terrester

Onda primaria

I onde P viagien innanz e indré a travers la crosta terrester, e mœven la terra in linea cond l’onda. Sun i onde che se mœven püsee velocement, che viagian a circa 6-11 km/s (3,7-6,8 mi/s) e de solet rivan prima cunt un colp impruvis.

Onde segondari

I onde S se mœven su e giò, perpendicular a la direziun del onda, causand un muviment de rullament in de la crosta terrester. Sun püsee lent di onde P, viagian a circa 3,4-7,2 km/s (2,1-4,5 mi/s) e pœden mœvess sultant travers material solid, minga liquid.

Onde d'amor

A diferenza di onde P e S, i onde supercifiai se mœven sultant luungh la superfiss de la Terra e sun parècc püsee lent. I onde Love, che g’han el nomm del sismolog inglès AEH Love, sun i püsee veloce di dü tip e scuoten la terra de un lat a chel olter, perpendicular a la direziun del onda.

Onde de Rayleigh

I onde de Rayleigh, ciamade del nomm del fisich inglès Lord Rayleigh, sun onde supercifiai che fan tremar la terra en un muviment ellitich. I onde superficiai ruven per l’ültem durant un terremot ma despess fan püsee dann ai infrastruttur per i fort tremor che fan.

Kas sukelia žemės drebėjimus?

 Kas sukelia žemės drebėjimus?

Už destruktyvių reiškinių, kurie verčia Žemę judėti

Žemės drebėjimus sukelia slėgio padidėjimas, susidarantis susidūrus tektoninėms plokštėms. Galiausiai plokštės praslysta viena pro kitą ir išsiskiria didžiulis energijos kiekis, siunčiantis seismines bangas per žemę. Taškas, kuriame įvyksta lūžis, dažnai yra keli kilometrai po žeme; jis vadinamas židiniu arba hipocentru. Taškas, esantis tiesiai virš jo paviršiuje, yra epicentras, kuriame padaroma didžiausia žala. Žemės drebėjimai turi skirtingas savybes, priklausomai nuo lūžio linijos tipo, tačiau kai jie įvyksta po vandeniu, jie gali sukelti didžiulę bangą, galinčią padaryti didžiulį nuniokojimą – tai vadinama cunamiais.

Žemės drebėjimų bangos

Kaip seisminės bangos sklinda per Žemės plutą

Pirminė banga

P bangos sklinda pirmyn ir atgal per Žemės plutą, judindamos žemę pagal bangos judėjimą. Jos yra greičiausiai judančios bangos, sklindančios maždaug 6–11 km/s greičiu ir paprastai pasiekia pirmąją su staigiu dunktelėjimu.

Antrinės bangos

S bangos juda aukštyn ir žemyn, statmenai bangos krypčiai, sukeldamos Žemės plutos riedėjimą. Jos yra lėtesnės nei P bangos, sklinda maždaug 3,4–7,2 km/s (2,1–4,5 mylios/s) greičiu ir gali judėti tik per kietą medžiagą, o ne per skystį.

Meilės bangos

Skirtingai nuo P ir S bangų, paviršiaus bangos juda tik Žemės paviršiumi ir yra daug lėtesnės. Meilės bangos, pavadintos britų seismologo A. H. Love vardu, yra greitesnės iš šių dviejų tipų ir dreba žemę iš vienos pusės į kitą, statmenai bangos krypčiai.

Relio bangos

Relio bangos, pavadintos britų fiziko lordo Relio vardu, yra paviršiaus bangos, dėl kurių žemė dreba elipsiniu judesiu. Paviršiaus bangos žemės drebėjimo metu pasiekia paskiausiai, tačiau dažnai padaro didžiausią žalą infrastruktūrai dėl intensyvaus drebėjimo, kurį sukelia.

Nini esalaka ete mabele eningana?

 Nini esalaka ete mabele eningana?

Nsima ya makambo ya kobebisa oyo esalaka ete Mabele etambola

Koningana ya mabele esalemaka na bomati ya pression oyo esalemaka tango ba plaques tectoniques ekutani. Nsukansuka baplakɛ yango elekaka moko na mosusu mpe nguya mingi ebimi, mpe etindi mbonge ya koningana ya mabele na mabele. Mbala mingi, esika oyo kobukana yango esalemaka ezalaka bakilomɛtrɛ mingi na nse ya mabele; eyebani na nkombo ya focus to hypocentre. Point oyo ezali mbala moko likolo na yango na likolo ezali epicentre, oyo ezali esika oyo mingi ya mbeba esalemaka. Koningana ya mabele ezali na bizaleli ekeseni engebene na lolenge ya ligne ya faille, kasi tango esalemi na se ya mayi ekoki kobimisa mbonge monene oyo ekoki kobebisa mingi – yango babengaka yango tsunami.

Bambonge ya koningana ya mabele

Ndenge nini mbonge ya koningana ya mabele etambolaka na kati ya croûte ya Mabele

Vague ya liboso

Ba mbonge ya P etambolaka liboso mpe nsima na kati ya croûte ya Mabele, etambolisaka mabele na molongo na mbonge. Bazali ba mbonge oyo batambolaka mbangu koleka, batambolaka na mbangu soki 6-11km/s (3.7-6.8mi/s), mpe mbala mingi bakomaka liboso na makelele ya mbalakaka.

Ba mbonge ya mibale

Ba mbonge S emata mpe na nse, perpendiculaire na direction ya mbonge, esalaka mouvement roulant na croûte ya Mabele. Ezali malembe koleka mbonge ya P, etambolaka na mbangu soki 3,4-7.2km/s (2,1-4,5mi/s), mpe ekoki kotambola kaka na kati ya biloko ya makasi, kasi na mayi te.

Bolingo ya mbonge

Na bokeseni na mbonge ya P mpe S, mbonge ya likolo etambolaka kaka na likolo ya Mabele mpe ezali malembe mingi. Ba mbonge ya bolingo, oyo ezwaki nkombo ya AEH Love, moto ya Grande-Bretagne oyo ayekolaka makambo ya koningana ya mabele, ezali mbangu koleka mitindo yango mibale mpe eningisaka mabele longwa na ngámbo moko tii na ngámbo mosusu, oyo ezali semba na ngámbo ya mbonge yango.

Rayleigh azali kosala mbonge

Bambonge ya Rayleigh, oyo ezwaki nkombo ya Lord Rayleigh, moto ya mayele na fiziki ya Grande-Bretagne, ezali mbonge ya likoló oyo esalaka ete mabele eningana na mouvement elliptique. Ba mbonge ya likolo ekomaka sima na tango ya koningana ya mabele kasi mbala mingi ebebisaka mingi ba infrastructures mpo na koningana makasi oyo esalaka.

Kiko ta kousa temblor?

 Kiko ta kousa temblor?

Tras di e fenómenonan destruktivo ku ta pone Tera move

Temblornan ta wòrdu kousa dor di e akumulamentu di preshon ku ta wòrdu kreá ora plachinan tektóniko ta dal den otro. Eventualmente e plachinan ta slip pasa otro i un kantidat grandi di energia ta wòrdu liberá, mandando olanan sísmiko dor di tera. E punto kaminda e fraktura ta tuma lugá hopi bia ta vários kilometer bou di tera; e ta konosí komo e enfoke òf hiposentro. E punto direktamente riba dje riba e superfisie ta e episentro, ku ta kaminda mayoria di e daño ta wòrdu kousa. Temblornan tin diferente karakterístika dependiendo di e tipo di liña di fayo, pero ora nan sosodé bou di awa nan por lanta ola enorme kapas di devastashon grandi – esakinan ta wòrdu yamá tsunami.

Olanan di temblor

Kon olanan sísmiko ta biaha dor di e kapa di Tera

Ola primario

Olanan P ta biaha bai bin dor di e kapa di Tera, move e tera den liña ku e ola. Nan ta esunnan ku ta move mas lihé di e olanan, biahando na mas o ménos 6-11km/s (3.7-6.8mi/s), i tipikamente ta yega promé ku un batimentu diripiente.

Olanan sekundario

Olanan S ta move ariba i abou, perpendikular na e direkshon di e ola, kousando un moveshon di rolling den e kapa di Tera. Nan ta mas slow ku olanan P, biahando na mas o ménos 3.4-7.2km/s (2.1-4.5mi/s), i por move solamente dor di material sólido, no líkido.

Olanan di amor

Kontrali na olanan P i S, olanan di superfisie ta move solamente riba e superfisie di Tera i ta muchu mas slow. Olanan di amor, ku a wòrdu yamá for di e sismólogo britániko AEH Love, ta esun mas lihé di e dos tiponan i ta sagudí e tera di un banda pa otro, perpendikular na direkshon di e ola.

Rayleigh ta zwaai

Olanan di Rayleigh, ku a haña nan nòmber for di e físiko britániko Lord Rayleigh, ta olanan di superfisie ku ta pone e tera sagudí den un moveshon elíptiko. Olanan di superfisie ta yega último durante un temblor pero hopi bia ta kousa mas daño na infrastruktura debí na e sagudimentu intenso ku nan ta kousa.